Nuo 2005 m. valstybės saugomas medinis kepurinis vėjo malūnas, esantis šiaurės vakaruose už kaimo, netoli vieškelio yra Kultūros paveldo objektas. Malūnas pirmą kartą minimas 1871 m. Jo savininkas – Beinoravičius. Dabartinis malūnas pastatytas 1891 m. Jono Beinoravičiaus ir malūnų meistro Bredikio. Nuo 1903 m. malūną valdė Jono sūnus Juozas, paskui – Juozo sūnus Antanas. Šiam mirus (1977 m.), malūne kurį laiką dirbo J. Pašiškevičius, B. Nausėda. Apie 1960 m. malūne įrengtas trifazis elektros variklis, valcai. Keletą kartų atnaujinti sparnai, vidaus mechanizmai. Apie 1988 m. apskardinta kepurė. 2019 m. vasarą malūnas užkonservuotas. Antroje kelio pusėje buvo malūnininko namas, kuriame gyveno Beinoravičiai (vėliau Beinorai), nuo 1871 m. valdę vėjinį malūną.
Spaudos draudimo metais sodyboje veikė daraktorinė mokykla, caro valdžios susekta 1901 m., už tai Beinoravičiams paskirtos baudos. Buvusius savininkus dar atmena medinis gyvenamas namas, tvartas (abu dengti skarda), daržinė, apželdinimas. Pastatas labai prastos būklės.