Važiuodami iš Pakruojo į Radviliškį, maždaug pusiaukelėje iš tolo pamatysite krūmais apaugusį Šukionių tvenkinį, aukščiau – pušyną.
Jei norėsite atsigaivinti tvenkinio vandens vėsa, pasuksite į kairę (Rozalimo pusėn) ir netrukus atsidursite prie kalno, vietinių gyventojų vadinamo Majaku. 7-ajame dešimtmetyje tai buvo kalva, o nukasus žvyrą, kuriuo turtingos Šukionių krašto vietovės, kalva įgavo dabartinę formą. Pavadinimas „Majakas“ reiškia švyturį. Vietinių kraštotyrininkų įžvalgomis, Majako kalnas – tai Lapgirio ozo (arba Krištopaičio kalno) dalis.
Metams bėgant, Majako kalno vaizdas keitėsi – kalnas apaugo medžiais (pušimis, beržais…)